OPINION
◊
Ruta Bloshtein
◊
Kokiais būdais galima užgauliai pažeminti žmogų?
Veiksmu, raštu ir žodžiu.
Kokiais būdais galima užgauliai pažeminti žmogų?
Veiksmu, raštu ir žodžiu.
◊
◊
Ką daryti su senosiomis Vilniaus žydų (Piramonto, dabartiniame Šnipiškių rajone) kapinėmis? Atkurti jas. Kad tai įvyktų, sovietiniai griuvėsiai jų viduryje turėtų būti sulyginti su žeme, o žemė kapinėse nekasinėjama – niekada daugiau. Lai šios kapinės amžiams lieka Vilniaus žydų gyvybingumo liudininkėmis.
Pateikiame oficialaus angliško 2017 m. sausio 31 d. vertimą. Originalų hebrajišką tekstą galima rasti dviem variantais – rabino Fefferio rašytą ranka ir suskaitmenintą.
5777 m. švato 4 d. / 2017 m. sausio 31 d.
Vardan Visagalio numylėtųjų, palaidotų senosiose Vilniaus žydų (Piramonto; Šnipiškių) kapinėse:
Aš esu rabinas, gyvenantis Vilniuje jau dvidešimt penkerius metus, tad esu artimai susipažinęs su vietinėmis problemomis ir rūpesčiais, ir baiminuosi dėl miesto žydiškosios ateities bei šlovingos praeities atminimo. Šiuo metu suvokiu svarbią užduotį: kalbėti viešai ir nutraukti bet kokią dviprasmybės skraistę nuo svarbaus klausimo, išviešinti tikrąją situaciją taip, kad ji būtų matoma aiškiai, kaip saulė vidurdienį; tvirtai stovėti atsivėrusiame plyšyje ir neleisti naikintojams ateiti ir sunaikinti, Dieve sergėk, senųjų kapinių; ir, tuo labiau, stovėti tvirtai su vis daugiau jėgos ir pašvęstos drąsos šioje šventoje sargyboje vardan Visagalio ir jo Toros bei tyro, sąžiningo tikėjimo.
Viena svarbiausių kiekvienos žydų bendruomenės pareigų – rūpintis senosiomis ir naujosiomis žydų kapinėmis. Kapines Vilniuje, Šnipiškėse, dar žinomas Piramonto vardu, žydų bendruomenė pilna kaina nusipirko 1487 m.; tūkstančiai miesto piliečių žydų išsipirko kapų plotus sau ir artimiesiems. Tarp ten palaidotųjų buvo gausybė mūsų tautos didžiųjų: rabinų, teisėjų (dayanim), mokytojų, rabiniškosios minties ir žydiškojo mokslo knygų autorių. Jų pasiekimų dėka, Vilnius šimtmečius buvo žydiškojo pasaulio sostinė.
Lietuvių kalba
Žemiau – lietuviškas teksto, kurį Centrinis JAV ir Kanados rabinų kongresas publikavo 2015 m. vienbalsiu sprendimu hebrajiškai ir angliškai, vertimas:
◊
2015 m. birželio 23 d., antradienis
Mus visus siaubingai sukrėtė žinios, kad Lietuvos valdžia ketina renovuoti ir vėl atidaryti Sporto rūmus, pastatytus komunistiniais laikais, daugmaž prieš penkiasdešimt metų, senųjų Vilniaus Šnipiškių kapinių širdyje. Dešimtmečius buvęs masių pasilinksminimo vieta, pastatas daugelį metų stovėjo ir tebestovi apleistas.
Lietuvių kalba
Žemiau pateikiame laiško, pasirašyto dvylikos JAV kongresmenų 2017 m. liepos 28 d. ir išsiųsto Jos Ekscelencijai Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, vertimą:
◊
Jos Ekscelencijai Prezidentei Daliai Grybauskaitei:
Rašome norėdami išreikšti savo nesutikimą su tuo, kad senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai būtų paversti konferencijų centru, stovinčiu ant senųjų Šnipiškių rajono žydų kapinių Vilniuje. Vietoje to, kad apleisti Sporto rūmai būtų plečiami, turėtų būti išsaugota šventa vieta – senosios žydų kapinės.
◊
Pateikiame Rutos Bloštein tarptautinės peticijos vertimą, atliktą Juliaus Norvilos. Originalią peticiją rasti galite čia (prašome pasvarstyti ir apie pasirašymą!). Nuolat atnaujinamą tarptautinio pasipriešinimo statybų projektui santrauką galite rasti čia. Daugiau straipsnių lietuvių kalba — čia.
◊
Per beveik penkis šimtmečius (jau nuo 15 amžiaus), Vilniuje, Lietuvos sostinėje, senosiose Piramónto žydų kapinėse Šnipiškėse buvo palaidoti tūkstančiai Vilniaus gyventojų žydų, tarp jų ir daug iškiliausių žydų mokslininkų, kurių miestas savo laiku buvo pramintas „Lietuvos Jeruzale“. Blogu Sovietų Sąjungos valdymo metu visi šių kapinių antkapiai buvo išvežti ir sudaužyti. Pačiame kapinių vidury buvo pastatyti Sporto rūmai, kurių pamatai buvo išlieti žemėje, sumaišytoje su žmonių palaikais. Daug kapų aplink Sporto rūmus iš visų keturių pusių liko nepaliesti. Tūkstančių palaikai yra ten pat, kur ir buvo palaidoti. Tai šventa vieta, kurioje reikia atkurti kapines ir atminimo vietą, kur galima būtų grąžinti sudaužytus antkapius, kurių dalys dabar aptinkamos visame mieste.
◊
Šis vertimas, kuriam autorius davė sutikimą, yra ištrauka iš ilgesnio jo rašinio, publikuoto anglų kalba 2015 m. Michael Maass yra lietuviškosios Tarptautinės krikščionių ambasados Jeruzalėje (TKAJ, angliškai International Christian Embassy Jerusalem arba ICEJ) sekcijos direktorius. Daugiau pastoriaus rašinių portalui „Defending History“ galite rasti čia.
◊
Norėčiau pasisakyti žydų kapinių panaudojimo statybų projektams tema, kuri šiuo metu kelia diskusijas Lietuvoje ir kitose valstybėse. Norėčiau paklausti: ar būtų vykdomi šie statybų projektai, jei tose kapinėse ilsėtųsi katalikai, protestantai arba kiti ne žydai?
◊
Šis tekstas yra vertimas į lietuvių kalbą (nuoroda į pirminį tekstą anglų kalba yra čia) pranešimo, kurį Julius Norvila parengė ir perskaitė Lietuvos ambasadoje Tel Avive 2017 m. gegužės 24 d. Tekstas lietuvių kalba jau buvo publikuotas tinklapyje bernardinai.lt. Čia jis publikuojamas su autoriaus su sutikimu. Julius Norvila atvyko į susitikimą Tel Avive, kad prisijungtų prie vadovaujančių Izraelio ir Amerikos rabinų, prašančių Lietuvos Vyriausybės perkelti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų projektą į kitą vietą bei atkurti senąsias žydų kapines. Žr. Juliaus Norvilos skyrių DH.
Lietuvių kalba
◊
Neseniai, 5775 žydų kalendoriaus metų Avo mėnesį (2015 m. liepos 16-rugpjūčio 15), buvo hebrajiškai ir angliškai paskelbta rabinų deklaracija dėl senųjų žydų kapinių Vilniuje (tekstas buvo paskelbtas abiem kalbomis 2015 m. liepos 30 d. „Hamodia“ numeryje; liepos 29 d. „Hamodia“ tinklapyje ir liepos 30 d. defendinghistory.com buvo paskelbta apie šį dokumentą).
◊
Kaip darytume, išvydę paauglius, žaidžiančius krepšinį ant kapų? Daug negalvodami iškviestume policiją. Kodėl? Mirusieji jau nebegali apsiginti patys. Bendražmogiška moralė reikalauja gerbti kapines ir atlikti mirusiesiems patarnavimus. Įsirengti žaidimo aikštelę kapinėse griežtai draudžia kaip religinės tradicijos, taip ir valstybės įstatymai.
Naujuosius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus planuojama įrengti perstatant nebenaudojamus ir jau kelinti metai kaip uždarytus Sporto rūmus, kurie dar 1971 m. buvo pastatyti istorinių Vilniaus žydų kapinių, žinomų kaip Šnipiškių kapinės, vidury, tarp tūkstančių palaidojimų. Pernai gruodžio viduryje vilnietė Rūta Bloštein inicijavo peticiją “Prašome perkelkite naujojo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų projektą iš senųjų žydų kapinių į kitą vietą”. Peticija sulaukė didelio atgarsio ir ją pasirašė jau per 38 tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Peticija bus įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentei, Ministrui Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui.
Peticiją galima perskaityti internete adresu https://www.change.org/p/hon-dalia-grybauskaite-please-move-new-vilnius-convention-center-project-away-from-the-old-jewish-cemetery.
◊
Vilniaus sporto rūmai pastatyti 1965-1971 m. ant senų žydų kapinių. 2009 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos vyriausybė įsipareigojo kapines globoti. Dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ketina Sporto rūmus paversti kongresų centru. Siūlau Lietuvos valstybei šias kapines grąžinti Vilniaus žydams ir jas sutvarkyti taip, kaip Vilniaus žydai paprašys.
◊
Būdamas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoju (pagal profesija esu inžinierius-statybininkas), 2005 metais liepos-rugpjūčio mėnesiais dalyvavau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamente svarstant šalia Karaliaus Mindaugo tilto vykstančią gyvenamojo namo statybą. Jungtinių Valstijų žydų bendruomenės atstovai, palaikomi JAV Senato atstovų, pareikalavo, kad sostinės savivaldybė sustabdytų šią statybą, teigdami, jog šioje vietoje kadaise buvo žydų kapinės.
Šią savaitę mes, žydai, minėjome tragiškiausią mūsų tautos istorijos datą — Tiša b’Av (jidiš: Tišebov) — abiejų Jeruzalės Šventyklų sugriovimą. Gedulą ir netekties skausmą išreiškiame pasninkaudami. Sėdėdama ant grindų ir skaitydama Kinojs knygą (gedulingas elegijas), mąsčiau ir apie tradiciją šią dieną lankyti mūsų didžių išminčių kapus.
Vilniuje ši tradicija buvo puoselėjama lankant Piramont kapines, kuriose per penkis šimtmečius palaidoti šimtai tūkstančių mano protėvių — Vilniaus žydų, tarp jų iškilių rabinų ir išminčių, palikusių neišsemiamus išminties lobius mums, siekiantiems kilniai ir dorai eiti gyvenimo keliu. Per jų nuopelnus bus, duok Dieve, pagreitintas Trečiosios Šventyklos atstatymas.
NOTE: The following Lithuanian translation of Professor Pinchos Fridberg’s Yiddish article on the fate of the old Jewish cemetery in Vilnius was prepared by Julius Norwilla. The English version, “Dancing on Jewish Graves in Vilna” appeared in today’s Times of Israel.
Išgyvenau holokaustą. Gimiau čia, Vilniuje (Jidiš: Vilnė), mieste, kuris dabar yra Lietuvos sostinė, kuris amžinai bus žinomas kaip „Lietuvos Jeruzalė“ dėl čia šimtmečiais klestėjusios žydiškosios religinės ir pasaulietinės kultūros. Mes, holokaustą išgyvenusieji žydai, dabar esame vos keleto tūkstančių žmonių bendruomenė, kurioje esame aktyvūs ir, kaip įprasta, mūsų nuomonės nebūtinai visuomet sutampa. Tačiau dabar turime klausimą, atsakymas į kurį reikalauja pažvelgti į gyvenimą iš esmės.