VILNIAUS SENOSIOS ŽYDŲ (PIRAMONTO) KAPINĖS | OLD VILNA JEWISH CEMETERY | OPPOSITION TO CONVENTION CENTER PROJECT | PETITION | CHRISTIAN-JEWISH RELATIONS | CEMETERIES
◊
Pateikiame 2015 m. Vyriausiojo Lietuvos rabino pareiškimą dėl planuojamo kongresų ir konferencijų centro senosiose Piramonto (Šnipiškių) žydų kapinėse. Iš karto po jo, vyr. rabinas buvo atstatydintas už šią nuomonę po 11 metų atsidavusios tarnybos, o korumpuoti statybininkai ir verslininkai toliau rinko „leidimus“ iš grupelės galimai korumpuotų kapus pardavinėjančių Londono rabinų…
◊
Rabinas Chaimas Buršteinas
Vyriausiasis Lietuvos rabinas
Vilnius, 5775 m. Avo 26 d. / 2015 m. rugpjūčio 11 d.
Brangieji Lietuvos žydai,
Viena svarbiausių kiekvienos žydų bendruomenės pareigų – rūpintis senosiomis ir naujosiomis žydų kapinėmis. Kapines Vilniuje, Šnipiškėse, dar žinomas Piramonto vardu, žydų bendruomenė pilna kaina nusipirko 1487 m.; tūkstančiai miesto piliečių žydų išsipirko kapų plotus sau ir artimiesiems. Tarp ten palaidotųjų buvo gausybė mūsų tautos didžiųjų: rabinų, teisėjų (dayanim), mokytojų, rabiniškosios minties ir žydiškojo mokslo knygų autorių. Jų pasiekimų dėka, Vilnius šimtmečius buvo žydiškojo pasaulio sostinė.
Sovietų okupacijos metu, matoma antžeminė kapinių dalis buvo sunaikinta, akmenyje iškalti tūkstančių mūsų tautiečių ir mūsų istorijos atminimai buvo sulyginti su žemėmis.
Dabar, XXI amžiuje, laikantis kultūros ir tolerancijos standartų, nustatytų Europos Sąjungos, nevalia ir negalima statyti kongresų ir konferencijų centro ant žydų kaulų ar aplink juos.
Amžiną atilsį žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius darė viską, kad šios kapinės būtų išsaugotos. Deja, dabartinė žydų bendruomenės pirmininkė sutiko su valstybės ir verslo vystytojų planais ant jų statyti kongresų ir konferencijų centrą. Tiek žydiškasis (Halacha), tiek sekuliarusis įstatymas tokius veiksmus laiko nepriimtinu žmonių kapinių išniekinimu.
Didieji Lietuvos Jeruzalės Toros išminčiai, kuriuos prieš šimtmečius čia palaidojo jų mylintys vaikai, vėliau ir patys atgulę poilsio šiose kapinėse, niekada, nei akimirkai nebūtų pagalvoję, kad jų kaulų likimas (įskaitant ir gyvųjų pagarbą šiems kaulams erdvėje virš kapinių) vieną dieną bus nulemtas vieno asmens – Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkės, kurios širdis kupina troškimo tarnauti galingiesiems ir įgyti šlovę jų akyse, kognityvinių procesų.
Su visa pagarba dabartinei bendruomenės vadovei: nei vienas mūsų neturime teisių į didžiųjų Izraelio išminčių kapus senosiose Vilniaus žydų kapinėse. Visi mes turėtumėm sekti didžiųjų mūsų laikų litvakų rabinų nurodymais ir gerbti juos. Palyginimui, rabinų nelitvakų komitetas, „specialiai suburtas“ bendruomenės vadovės, neturi jokio autoriteto nei mano, nei bet kurio didžiojo rabino litvako iš Amerikos, Izraelio ar bet kurios kitos pasaulio šalies, akyse.
Prašome perskaityti pareiškimą, pasirašytą dvylikos garbiausių mūsų kartos litvakų gyvų rabinų ir ješivų vadovų, tęsiančių gyvąją litvakų tradiciją, kurie šį mėnesį vienbalsiai pareikalavo, kad planai dėl kongresų ir pasilinksminimų komplekso statybų būtų atšaukti, o kapinės pilnai išsaugotos. Mes visi turime būti jiems dėkingi už jų rūpestį ir drąsą, kurią jie parodė kartu išleisdami šį pareiškimą, kuris turėtų mums visiems būti kelrodžiu.
Seniūnų, vadovaujančių ješivoms ilgus palaimintus metus, raginimas gelbėti, skausmo šauksmas ir atsišaukimas dėl senųjų Vilniaus žydų kapinių, vietoj kurių vietinė valdžia planuoja atkurti, Dieve sergėk, džiaugsmingų švenčių vietą.
Su Šventojo Viešpaties pagalba
Avo mėnesis, 5775 m.
◊
Rabinų deklaracija dėl senųjų Vilniaus Piramonto žydų kapinių (Šnipiškėse)
Neseniai, 5775 žydų kalendoriaus metų Avo mėnesį (2015 m. liepos 16-rugpjūčio 15), buvo hebrajiškai ir angliškai paskelbta rabinų deklaracija dėl senųjų žydų kapinių Vilniuje (tekstas buvo paskelbtas abiem kalbomis 2015 m. liepos 30 d. „Hamodia“ numeryje; liepos 29 d. „Hamodia“ tinklapyje ir liepos 30 d. defendinghistory.com buvo paskelbta apie šį dokumentą).
◊
Šiomis eilutėmis norime išreikšti savo nerimą dėl mus pasiekusių negerų gandų apie Lietuvos Respublikos ir Vilniaus savivaldybės valdžių projektą vėl pradėti naudoti apleistą sporto kompleksą, pramoginės paskirties pastatą ir „koncertų salę“, kurią komunistai pastatė ant senųjų Vilniaus kapinių teritorijos, kuri ilgiau nei keturis šimtus metų buvo vienintele laidojimo vieta šiame didžiame Viešpaties mieste ir kurioje guli palaidoti gausybė Izraelio milžinų, savųjų kartų šventosios, iškiliosios aukštybių sielos, kurių vandenį mes geriame ir kurių žodžiai palaiko mūsų gyvastį. Ten jų daugiau, nei galime suskaityti, o tarp jų yra Be’eyras Hagoylo (rabinas Mozė Rivkesas, 1590 m.-apie 1671 m.); Vilniaus Gaono šeima; jo žymieji studentai, tarp kurių – Zélmele iš Valózhino (rabinas Šlomas Zalmanas Valožinietis, 1856 m.-1898 m.); Góenas Yankevas (Jokūbas Vilnietis); Chaye Odomas (rabinas Abraomas Danzigas, 1748 m.-1820 m.), lai jų nuopelnai sergsti mus.
Negana to, vietinė valdžia surinko gausybę turto, kuriuo naudosis renovuodama apleistus ir griūvančius, atgyvenusius pastatus; vadinasi, projektas beveik neabejotinai bus išplėstas į ir sužalos, Dieve sergėk, aplinkines šios šventos senovinės laidojimo vietos žemes.
Kaip mes galime ramiai stebėti, kai niekinamos šventenybės, kaip galime tylėti, kai tokia šventa ir nuostabi vieta verčiama didžiuliu lengvabūdiškumo ir pasilinksminimų centru, skaudžiai pažeminsiančiu ir išniekinsiančiu šventuosius? Aišku ir paprasta, kad visos kapinės, su visomis savo originaliomis ribomis, yra šventos.
Jau mūsų mokytojas didysis rabinas Chaimas Ozeras (Grodzenskis, 1864 m.-1940 m., vienas paskutiniųjų didžiųjų Vilniaus rabinų) nenuilstamai ragino savo raštais skubėti gelbėti Vilniaus kapines ir nurodė, kad čia, šio pagrindinio principo atžvilgiu, negali būti nei vietos, nei teisės „kompromisui“.
Todėl mes kviečiame visus, kurie gali padaryti ką nors, kas pasiektų Lietuvos valdžios ausis, priverstų ją išgirsti apie Izraelio tautos šauksmą ir sielvarto gelmę dėl šios gėdingos programos, išniekinsiančios šventvietę, nes skausmas yra didis, prašyti Lietuvos valdžios neliesti kapinių ir atkurti jų buvusį orumą. Palaiminti tebūna tie, kurie stengiasi išsaugoti šias šventas kapines, mylimas Izraelio, kaip yra rašoma: „Kokie šaunūs yra ištikimi Viešpaties žmonės! Būti su jais man didžiausias malonumas“ (Psalmynas, 16:3). Ir lai nuopelnai tų Vilniaus šventųjų, kurie guli žemėje palaidoti, užstoja tuos, kurie daro visa, kad išgelbėtų šios poilsio vietos garbę, ir lai mums tenka kuo greičiau išvysti mirusiųjų prisikėlimą ir mūsų tikrojo Mesijo atėjimą, Amen, tebūnie Jo valia.
Rabinas Moišė Brounas (Vakarų Lorenso Izraelio Agudatas); rabinas Dovydas Fainšteinas (Mesivta Tiferes Amerikos Jeruzalė); rabinas Reuvenas Fainšteinas (Staten Ailando Ješiva); rabinas Aharonas Feldmanas (Ner Izraelio Rabinų Kolegija); rabinas Moišė Grynas (Ješiva D’Monsėjaus Rabinų Kolegija); rabinas Ošeris Kalmanovičius (Mirerio Ješiva); rabinas Chaimas Dovas Keleris (Telšių Ješiva Čikagoje); rabinas Šmuelis Kameneckis (Talmudinė Filadelfijos Ješiva); rabinas Arijas Malkielis Kotleris (Beis Midraš Govoha, Leikvudas, Naujasis Džersis); rabinas Josefas Rozenblumas (Beis HaMidraš Šaarei Jošer); rabinas Aronas M. Šechteris (Mesivta Rabinų Chaim Berlyne); rabinas Elija Beras Vachtfogelis (Zichron Moše Ješiva)