DOCUMENTS | OPINION | OLD VILNA JEWISH CEMETERY AT PIRAMÓNT: THE SAGA OF 2015-2025 | EARLIER OPPOSITION | 2023-2024 “WORKING GROUP” ON VILNA CEMETERY | LIST OF MEMBERS | MOUNTING OPPOSITION TO NEW “MUSEUM PROJECT” | THE USCPAHA | THE CPJCE | THE AJC | THE CER | THE GWF | CEMETERIES & MASS GRAVES | CHRISTIAN-JEWISH RELATIONS | HUMAN RIGHTS
◊
VILNIUS—The following is a draft English translation of the official Lithuanian transcript (which follows the English text) of the debate held on 12 May in the Seimas, Lithuania’s parliament, on the question of plans to refurbish with state funding the Soviet-era “Sports Palace” (Sporto rumai) ruin that sits in the middle of the Old Vilna Jewish Cemetery of at Piramónt (Shnípishok, Šnipiškės), and turn it into a national convention center that would be surrounded by thousands of extant Jewish graves going back to the cemetery’s founding in the fifteenth century.
There has been much opposition to the project that critics fear would permanently impair Lithuanian-Jewish (and Lithuanian-Western) relations and be a blot on modern, successful, democratic Lithuania. Links to the Seimas vote on May 12. Youtube video of the debate (starts at 2:03:22). Defending History has chronicled the saga from 2015 onward from the viewpoint of opposition to the “conference center in the old Jewish cemetery” project.
These materials have graciously been provided to Defending History by the Respect Cemeteries group in Lithuania, which has issued a call to readers internationally who oppose the conference-center-in-the-cemetery project to write to the relevant Seimas committee (priim@lrs.lt). Readers who choose to have their letters published are asked to send a copy to Respect Cemeteries (ruta@kapines.com) for their page of letters published.
◊
English translation of Lithuanian Seimas transcript:
Chapter 5 1–13 • Presentation of Draft Seimas Resolution “On the Further Use of the Vilnius Concert and Sports Palace” XVP-1423 [PRESENTATION]
Presiding Chair Juozas Olekas: The next item on the agenda is draft No. 1523, the draft Seimas resolution on the further use of the Vilnius Concert and Sports Palace. I invite the rapporteur, Šarūnas Birutis, to the podium. Please. Presentation.
Šarūnas Birutis: Honourable colleagues, Members of the Seimas, with the proposed resolution today we are considering not only the fate of a building. This is not a resolution about finances, nor about concrete; it is a resolution about values. We are deciding how the state should behave toward its history, how it is able to reconcile respect for the dead, responsibility to the living, and duty to future generations. The former Vilnius Concert and Sports Palace is one of the most sensitive places in Lithuania. It is a place standing on the territory of the former Šnipiškės Jewish Cemetery. Therefore this subject requires not emotional slogans, but maturity and responsibility. And first of all we must say very clearly: no one here is proposing to restore a concert hall, no one is proposing noisy events or a commercial entertainment center. We are speaking about something entirely different. We are speaking about the project already earlier approved and coordinated by the state, that of Professor Albinas Kuncevičius: conference spaces, a library, a cultural and information center, exhibitions on the National Revival and Sąjūdis, and memorial and educational spaces for Jewish history. And all of this without a concert function, respectfully adhering to international obligations and without disturbing the soil in the cemetery territory. Honorable colleagues, this path is not new and is not a spontaneous idea. Several Lithuanian governments had already approved it, beginning with the government of Algirdas Butkevičius, which then clearly stated: “There will be no concerts here, but a conference and educational function is possible.” Later, other governments continued this path. Projects were prepared, coordination took place, international consultations were held, working groups worked. This means that the state has more than once reached the same conclusion: this place cannot be noisy commerce and cannot be left to decay. It must be given meaning. And it is very important to say one more thing. The International Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe has recognized that the use of the building itself for conference, cultural, and educational purposes is possible, provided respect for the place is maintained. Thus today we are not speaking about a conflict with the Jewish community; we are speaking about the possibility of creating a joint project of agreement, an agreement that has taken place. There remains a very serious question: funding. And here too we must speak responsibly. The state alone should not bear the entire burden, but the state must show political will and become the initiator of this process. Therefore I propose considering the creation of a special memory and culture fund, a fund that would combine support from the Lithuanian state, European Union cultural and heritage programs, contributions from Litvak communities around the world, donations from the people of Lithuania, and support from patrons and foundations. This could become not only a state project; it could become a national project, a project that unites Lithuanians and Litvaks, a project that joins history and the future, a project that would show that Lithuania is able to give meaningful expression to a difficult past in a civilized and respectful way. Honorable colleagues, the worst thing that can be done today is to do nothing. An empty, decaying building is not respect. It is not preserved memory. Memory is alive when it teaches, when it speaks to the younger generation, when it becomes part of culture, education, and democracy. Therefore today we must decide whether we will leave this place as a symbol of eternal dispute, or turn it into a sign of Lithuania’s maturity. I believe we can choose the second path. I invite you to approve the draft resolution, that is, in essence, to implement the already coordinated project, abandoning the concert function and preserving the conference, library, cultural, memorial, and educational purpose, because only a state that is not afraid of its history can boldly create the future. And in the words of one of our honored poets: he who does not respect the past cannot give a future to man. Thank you very much. If there are questions, I will certainly answer them.
Chair: Thank you, honorable rapporteur. Ten Members of the Seimas wish to ask questions. The first to ask is Žygimantas Pavilionis. Please.
Žygimantas Pavilionis: Thank you very much. I would like to ask whether you coordinated this project with the American Jewish community, whose leader has just written to me that certainly you did not. Did you coordinate this project with the American Embassy in Vilnius? Or with the American administration, knowing very well how sensitive this issue is for American Jewish communities? Do you understand what effect this may have on our relations with Congress, which for now is the only institution that defends us and recently restored military assistance? Do you understand how this may even affect American decisions concerning the presence of American troops in Lithuania? Or has someone among the signatories simply decided to go down an electoral path, directly against America or American Jews, and create a conflict? Some socialists in Spain do this; some European leaders do this. But do you understand what you are risking?
Šarūnas Birutis: Honorable colleague, I think you should look more deeply into the proposal. This is not a proposal to deny something or to overshadow something. And I will recall the year 2020 and the words of Ambassador Deividas Matulionis: it is gratifying that it was possible to reach agreement with everyone on this question important to our state and to the Jewish community. At that time all the signatures were gathered, including those of Merchelis Glukas and Rabbi Abraham Ginsberg. He spoke then on behalf of the rabbinical council and expressed gratitude for our sensitive approach to that question. Therefore, please do not sharpen the situation, because we could always, depending on how we frame the question, if we try to say that the place will be desecrated, that there will be noise, concerts, or something of that kind — then, yes, you would be right. But I emphasized especially in my speech that this cannot be, and we must respect, respect that locality. And I think that dialogue, if it is still needed after the presentation, you, honourable Žygimantas, could also contribute to that dialogue. But still we must respect our past, and not only our own, but also that of the peoples who lived here in Vilnius for centuries.
Chair: Before giving Simonas Kairys the opportunity to ask a question, I want to give the floor from the side microphone to Ramūnas Vyžinas on a point of order. Please. Honorable colleagues, today people from Panevėžys are visiting us, photographers. Let us applaud and greet them. Simonas Kairys asks a question. Please.
Simonas Kairys: Thank you very much for the opportunity to ask a question. Honorable rapporteur, does this initiative not remind you of the circumstances and reality of the Law on Lukiškės Square — that this law, well, is not being implemented? I am not a supporter of such a law and I think such a law should not have existed, but again, someone had, let us say, good intentions and hopes that the place of the insurgents’ deaths would be commemorated, that the freedom struggles would be given meaning, and many other things; but, well, things are as they are. And do you not think that the weakest part, and the one that can overshadow good aims, is precisely this constant insertion of a congress centre everywhere? Because I doubt how the memorial function, the Jewish cemetery that is there, and business needs, business-organized conferences and the like, can be reconciled. I cannot even imagine such a business model when refining such congress premises, and it simply seems to me that this greatly hinders the goals, if you have such goals, of reviving this object.
Šarūnas Birutis: Thank you, honorable Simonas. In fact there is such a question, and therefore let us speak more broadly. This is not only talk about a congress center. This is talk about what we might call a centre of memory of the National Revival. Yes, discussions could take place there, congresses could certainly take place, but we have an enormous amount of material about our National Revival, a great deal of filmed material. We do not have a centre. If I give the example of Gdańsk, for example, the Polish Solidarity organization has a wonderful center there. And we are there too. Where is our Baltic Way? Where is all our National Revival, beginning with the years around 1986 and ending now — where is all this of ours? This is the place. Because the easiest thing would again be to decide here and do nothing. To say, you know, it is sensitive there, there, yes, everything there, and to lower our hands and do nothing. That is what the resolution is for, so that we can jointly agree that we will act, and afterwards the content can truly be put together very seriously and very well, including the sensitive questions that Žygis and others mentioned.
Chair: Artūras Zuokas asks a question. Please.
Artūras Zuokas: Thank you. In fact I support this initiative, and it is even strange for me to hear political statements here. When I was city leader, Hillary Clinton even organized a congressional resolution condemning Lithuania or Vilnius. But when we moved to real conversations with scholars and with evidence, everything was found, agreed upon, and approved. Therefore I truly propose approval. But my question concerns this: the government is currently considering the idea perhaps of transferring the building to Vilnius City Municipality. It seems that Vilnius City Municipality would not then return to the same government and say, “Now give us money for its reconstruction or renovation and for filling it with content,” because, after all, the financial capacities of the state are considerably greater, and to shift them to Vilnius City Municipality would mean condemning the said palace to real ruin, because its single most important protected value is the roof structure. If it collapses, there will be nothing left to protect. What do you think?
Šarūnas Birutis: Thank you, Artūras. In fact there is something to protect. There is our memory. This is a place that has, so to speak, that multilayered memory, and that is the most important thing. And it is the center of the capital. That place cannot continue to be abandoned. And again, the easiest thing for us now is to do nothing, to vote against, to say that this is politicking, or to invent something else, which Žygis is now already prepared to say, I do not know what. But if we were together to arrange that content, serious content, then everything would be fine. And I really see no dangers, because no one there wants either to deny anything or to negate anything or somehow offend anyone. All the more so. Therefore I think that only the Seimas is capable of starting to do this, while finding consolidation among all political groups.
Chair: From the side microphone, Žygimantas Pavilionis, but please do not discuss or polemicize; it is only on a point of order, because you were mentioned.
Žygimantas Pavilionis: I simply want to state and warn the majority that this was not coordinated either with the American Embassy, or with the administration, or with the Jewish community. There will be consequences; please understand the times in which we live.
Chair: Well, the consideration will show; there will be an opportunity to clarify those things. So, honorable colleagues, next to ask is Vytautas Sinica. Please. Excuse me.
Vytautas Sinica: Hello. Thank you very much for your initiative. I think it is very necessary. To tell the truth, I was shocked by Žygimantas Pavilionis’s rather blunt appeal to the idea that perhaps we have to ask the U.S. Jewish community, or someone else, for permission. In my understanding, it is possible to reconcile all functions at this historical site: the function of commemorating Sąjūdis, the function of a conference centre, and the function of honoring Jewish memory and the graves that were here. So I only want to clarify this point. Yes or no? And perhaps there are some additional remarks. Do all these things, in your project and in your view, fit together here? Or is there something that does not fit at all?
Šarūnas Birutis: Thank you very much. In fact the emphasis is placed on the fact that all functions must be reconcilable, and we are not speaking about concerts. This is a centre of revival. All the more so because it is also a Jewish revival center, that is, for the Jewish community, because we know how Soviet times treated the historical memory of the Jewish people. So that would also be very important, and attendance and attention would be ensured. And I will return once more to the point that, after the presentation, it is certainly possible to coordinate with everyone, because the project would be about what most of us understand and how most Lithuanian people would like to see this building and that locality given meaning.
Chair: Only about half a minute remains. The last person given the floor to ask a question is Valdas Rakutis. Please.
Vytautas Rakutis: Honorable rapporteur, I have an obligation from my voters to ask that a place be found in the new complex for the name “Sports Palace,” because it is precisely under this name that it has survived in the nation’s memory. I do not think it should necessarily appear in the title, but I am obliged to convey this thought to you, and I think it is important. Thank you.
Šarūnas Birutis: Thank you, colleague. In fact I am neither authorized nor mandated to decide anything about names. We can all decide this — whether somewhere in brackets or in some way it could be there — but of course it would not be a Sports Palace. We all apparently understand that.
Chair: Thank you, honorable rapporteur. The time allotted for questions has ended, and Vytautas Sinica wishes to speak in favour in the debate on voting motives. Please.
Vytautas Sinica: I truly invite everyone to support this project. I regard it as courageous, timely, and necessary. Simonas Kairys’s remark, comparing this with the situation of Lukiškės Square, was inspiring to think about, because the situation here is very similar. It would be normal, correct, and sensible for the Vilnius city authorities to take care of this place and its commemoration according to our people’s and national interests. But that is not happening. And when, in the case of especially important objects, that does not happen and the municipality does not take care of them, then the parliament has to intervene and such unnatural situations arise. Therefore it is now very sensible and good that Šarūnas Birutis has come with this proposal and nevertheless wants to solve the problem, because an artificial problem has been created. I do not know by which organizations — perhaps abroad, perhaps partly also in Lithuania — but it is sufficiently artificial, because there are clearly documented facts, which the rapporteur also presented here, that more than ten years ago everything was agreed with the Jewish community, both in Lithuania and abroad. The project about which we are now speaking was acceptable to them. And it was already obvious then that it is possible to reconcile the activation of this building, which is already standing — it must be emphasized, not on graves but beside graves — and respect for the Jewish graves that were there. All these things are reconcilable, and we must go down the path of reconciling them. And the path of having there a conference center, commemoration of Sąjūdis, and, I have no doubt, finding a form for the commemoration of the Jewish graves, is the most sensible path. It is the path of compromise. And those who stand against compromise demand that there be only one of those things. Moreover, if first of all the question of commemorating Sąjūdis is trampled on, then we must answer for ourselves what such a position seeks and whether it helps us reconcile goals or not. Today, what is proposed here is very moderate, very balanced, very just, and truly needs to be supported.
Chair: Motive against: Ingrida Šimonytė. Please.
Ingrida Šimonytė: Thank you very much. Well, if the previous speaker chose to lie, who can prevent him from doing so? I would like to remind you that, despite the fact that agreement was reached with part of the Jewish communities on the so-called conference center project, that in no way means universal agreement. Those people who have been in the Seimas longer than you know very well how conflict-ridden that situation was, how many objections there were from the American Jewish community, where, incidentally, most of the descendants of those Lithuanian Jews who were buried in that cemetery and so on and so forth are located. Therefore a compromise was sought; enormous work was done, and that compromise was found. And when you speak about someone supposedly not wanting to remember the history of Sąjūdis or other things, I think you are simply deliberately misleading people. That is your political stance; you have chosen it. Can I forbid you? But it is not true. And the concept that was prepared, very difficultly coordinated with people of very different views — from those who think that discotheques may take place there to those who think the building simply has to collapse, because any work at all in that territory would be sacrilege — could have been taken further simply by announcing an artistic competition to fulfil that idea. But, well, you have decided that you want once again to open up this entire conflict with all the newly beginning discussions, as it were. Of course I cannot forbid you this. It is your choice. I only want to draw attention to the fact that such things have geopolitical consequences. Perhaps you do not see this, perhaps it is not obvious to you, but they have and will have geopolitical consequences. I hope you have assessed them. Today I would suggest abstaining and not voting for this draft resolution.
Chair: We have heard the statements on voting motives. Honorable colleagues, please prepare. We will vote. Who is in favour of approving, after presentation, the draft Seimas resolution on the further use of the Vilnius Concert and Sports Palace? Please vote. Ninety registered, eighty-eight voted: sixty-eight in favour, four against, sixteen abstained. The draft resolution has been approved after presentation. We should decide on committees. The proposed main committee is the Committee on Culture. Can we decide by consensus that the main committee will be the Committee on Culture? Thank you, that has been decided. Concerning additional committees, I think there are proposals. First from the side microphone, Simonas Kairys. Please.
Simonas Kairys: Honorable presiding chair, I am not speaking about committees, but this question is certainly one that the government is also empowered to consider and decide, together with the Ministry of Culture, regarding declaration as an object of state importance and the like. We went through all this during the previous term. But since in this term there has appeared such a very bad fashion — there are good ideas, but funding is never discussed, and people keep looking back to previous periods without understanding that funds will be needed. Funds will certainly be needed, and here the government’s conclusion and the government’s involvement are necessary. Therefore I ask for the government’s conclusion on this question.
Chair: That was a remark after the vote, plus a proposal to request the government’s conclusion. We will decide when we have resolved the question of the committee and the date of consideration, concerning the government’s conclusion. Algirdas — excuse me, in order. Arvydas Anušauskas from the side microphone. Please.
Arvydas Anušauskas: Honorable colleagues, we are passing over one side of the matter, although honorable Zuokas mentioned that the only protected structure here is the cable-supported roof; but I will remind you that more than a decade ago, when these premises were transferred, if I am not mistaken, to Turto bankas — in any case to a state institution — protection of heritage objects was not ensured. Interior design elements were looted and stolen; there are no cases. It is not only the cable-supported structure. In principle, the palace was robbed inside; everything was carried off, and there is no accountability. In this place we have taken no real decisions for a decade. And in this case, I fully agree that the resolution speaks neither about protection nor about money; therefore I think it should certainly be seriously supplemented.
Chair: That was also a remark after the vote, and I expect Žygimantas Pavilionis is speaking about the committee. Please.
Žygimantas Pavilionis: And since such sensitive questions were truly not discussed with our allies, this may have very serious geopolitical consequences. I feel very sorry about that thumb you raised without understanding this. I very much ask you to consider it in the Committee on Foreign Affairs as an additional committee.
Chair: Honorable colleagues, can we by consensus approve this proposal to appoint the Committee on Foreign Affairs as an additional committee? There are no objections. There is a proposal to vote. Please vote on this proposal. Let us prepare. We vote. Ninety-four voted: thirty-three in favor, forty-four against, seventeen abstained. The proposal to appoint the Committee on Foreign Affairs as an additional committee was not approved. And on a point of order or committee proposal, Algirdas Butkevičius from the side microphone.
Algirdas Butkevičius: Thank you, presiding chair. I would like to say a little about a certain speculation that is taking place. Regarding this object, it was coordinated with the leaders of the world Jewish community. A document was also signed defining how the new congress palace should look. Most of the discussion concerned a congress palace in which certain reconstructions could be carried out. I also had occasion to visit the United States at that time, to meet Vice President Biden together with representatives of the Jewish community, who also came to Lithuania, and all questions were coordinated. In the final year of the outgoing government, ten million euros had been allocated for reconstruction of that building. No… objections may have taken place from certain isolated individual people. Thank you.
Chair: Well, that too was a remark after the vote. We have decided on the committee. Can we set the date for consideration as 11 June 2026 by consensus? Thank you. There are no objections. And we return to Simonas Kairys’s proposal to request the government’s conclusion on this project. I suggest that we prepare and vote: do we request the government’s conclusion or not? Please vote. Ninety-two Members of the Seimas voted: thirty-three in favour, forty against, nineteen abstained. The proposal was not approved. A remark after the vote. Simonas Kairys from the side microphone. Please.
Simonas Kairys: Thank you. Well, first of all one probably wants to send greetings to the Mayor of Vilnius, Valdas Benkunskas, because in this resolution there is a clear appeal to the municipality, probably to its budget and to the burden on the municipality. And another thing: there are many important projects, such as the national stadium, the national concert hall, Gediminas Hill, and so on. The Klaipėda Post Office is not an object in Vilnius, but it too is very important, and exactly zero funds have been allocated to it by this Seimas majority. And, as I mentioned, people keep trying to look back somewhere, without understanding that every good and necessary initiative costs money. And now, not giving this question to the government for assessment is truly very irresponsible, because probably in next year’s budget we will again find nothing regarding this question. We will only be occupied with various studies, competitions, and organization — things that already took place in the previous term; they have taken place — and it seems to me that we will simply engage in excessive and unrealistic work without results.
Chair: A remark after the vote. Ignas Vėgėlė. Please.
Ignas Vėgėlė: Dear colleagues, the question of funding is not being raised. Under this resolution, state budget funds are not needed for now. Therefore the question of the government’s conclusion should not arise at all. And as for the fact that it was coordinated with the world Jewish community even before the construction permit project, that is probably clear to everyone, and perhaps it was even coordinated with Cuba, honorable Pavilionis, since you have good contacts there. Today the Cuban opposition representative did not speak in the Seimas for ten minutes. Colleagues, let us not make a comedy out of a very simple question. The only point on which the opposition is probably right is that this should have been in the form of a resolution, not a decision, because legally such a decision conflicts with the functions of the government.
Chapter 5 1–10 • Presentation of Draft Law Amending the Law on Joint-Stock Companies… XVP-1425 [PRESENTATION]
Chair: Consideration of the question is concluded.
Original text in Lithuanian:
Chapter 5 1-13 • Seimo nutarimo „Dėl Viln… XVP-1423 [PATEIKIMAS]
Posėdžio pirmininkas Juozas Olekas: Kitas darbotvarkės klausimas projektas 1523. Seimo nutarimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tolesnio panaudojimo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją Šarūną Birutį. Prašom. pateikimas.
Šarūnas Birutis: Gerbiami kolegos Seimo nariai, siūlomu nutarimu šiandien svarstome ne tik pastato likimą. Tai nutarimas ne apie finansus, ne apie betoną, tai nutarimas apie vertybes. Mes sprendžiame, kaip valstybė turi elgtis su savo istorija, kaip ji sugeba suderinti pagarbą mirusiesiems, atsakomybę gyviesiems ir pareigą ateities kartoms. Buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra viena jautriausių vietų Lietuvoje. Tai vieta, stovinti buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje. Todėl ši tema reikalauja ne emocinių šūkių, o brandos ir atsakomybės. Ir pirmiausia turime labai aiškiai pasakyti, niekas čia nesiūlo atkurti koncertų salės, niekas nesiūlo triukšmingų renginių ar komercinio pramogų centro. Mes kalbame visiškai apie kitą. Mes kalbame apie jau anksčiau valstybės patvirtintą ir suderintą profesoriaus Albino Kunsevičiaus projektą apie konferencijų erdves, biblioteką, kultūros ir informacijos centrą, atgimimo ir sąjūdžio ekspozicijas, žydų istorijos memorialinę ir edukacinę erdves. Ir visa tai be koncertinės funkcijos, pagarbiai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir nejudinant Grunto kapinių teritorijoje. Gerbiami kolegos, šis kelias nėra naujas ar spontaniškas sumanymas. Jam jau buvo pritarusios kelios Lietuvos vyriausybės. Pradedant Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, kuri aiškiai tada pasakė: “Koncertų čia nebus, tačiau konferencijų ir edukacinė funkcija yra galima. Vėliau šį kelią tęsia ir kitos vyriausybės. Buvo rengiami projektai, derinimai, tarptautinės konsultacijos, darbo grupės dirbo. Tai reiškia, kad valstybė jau ne kartą buvo priėjusi prie tos pačios išvados. Ši vieta negali būti triukšminga komercija ir negali būti palikta nykti. Ji turi būti įprasminta. Ir tai labai svarbu pasakyti dar vieną dalyką. Tarptautinis Committee for Preservation of Jewish Cemeteries in Europe yra pripažinęs, kad pats pastato naudojimas konferencijų, kultūros ir edukacijos reikmėm yra galimas, jeigu išlaikoma pagarba vietai. Taigi šiandien mes nekalbame apie konfliktą su žydų bendruomene, mes kalbame apie galimybę kurti bendrą susitarimo projektą, įvykusio susitarimo. Taip lieka labai rimtas klausimas finansavimas. Ir čia taip pat turime kalbėti atsakingai. Valstybė viena neturi prisiimti visos naštos, tačiau valstybė turi parodyti politinę valią ir tapti šio proceso iniciatore, todėl siūlau svarstyti specialaus atminties ir kultūros fondo sukūrimą, fondo, kuris sujungtų Lietuvos valstybės paramą, Europos Sąjungos kultūros ir paveldo programas, pasaulio litvakų bendruomenių indėlį, Lietuvos žmonių aukas, mecenatų ir fondų paramą. Tai galėtų tapti ne vien valstybės projektu, tai galėtų tapti tautos projektu, projektu, kuris sujungia lietuvius ir litvakus. Projektu, kuris jungia istoriją ir ateitį. Projektų, kuris parodytų, kad Lietuva geba sudėtingą praeitį, o ją civilizuotai ir pagarbiai įprasminti. Gerbiami kolegos, blogiausia, ką šiandien galima padaryti, tai nieko nedaryti. Tuščias, nykstantis pastatas, nėra pagarba. Tai užkonservuota nei atmintis. Atmintis gyva tada, kai ji moko, kai ji kalba jaunąjį kartai, kai ji tampa kultūros, švietimo ir demokratijos dalimi. Todėl šiandien turime apsispręsti, ar paliksime šią vietą amžino ginčo simbolių, ar paversime ją Lietuvos brandos ženklu. Aš tikiu, kad galime pasirinkti antrąjį kelią. Kviečiu pritarti nutarimo projektui, tai yra esmei įgyvendinti jau suderintą projektą, atsisakant koncertinės funkcijos bei išsaugant konferencijų, bibliotekos, kultūros, atminties ir edukacijos paskirtį, nes tik valstybė, kuri nebijo savo istorijos, gali drąsiai kurti ateitį. O pagal mūsų vieno garbaus poeto žodžius, kas praeities negerbia, tas ateities negali žmogui duoti. Ačiū labai. Jeigu yra klausimų, tikrai atsakysiu.
Pirmininkas: Dėkoju, gerbiamas pranešiau. Jūsų 10 Seimo narių pageidauja paklausti. Pirmasis klausia Žygimantas Pavilionis. Prašom.
Žygimantas Pavilionis: Ačiū labai. Aš norėčiau paklausti, ar jūs derinote šį projektą su Amerikos žydų bendruomenės, kurios vadovas man tik ką parašė, kad tikrai ne. Ar jūs derinote šitą projektą su Amerikos ambasada Vilniuj? Ar Amerikos administracija puikiai žinant, kaip jautrus šis klausimas yra Amerikos žydų bendruomenėm? Ar jūs suprantate, kokį poveikį tai gali padaryti mūsų santykiam su Kongresu, kuris kol kas yra vienintelė institucija, kuri mus gina ir neseniai atstatė karinę paramą? Ar jūs suprantate, kaip tai gali atsiliepti netgi Amerikos sprendimams dėl Amerikos karių buvimo Lietuvoje? Ar tiesiog kažką kažkas tarp tų pasirašusių apsisprendė eiti rinkimų keliu tiesiai prieš Ameriką ar Amerikos žydus padaryt konfliktą. Taip daro kai kurie socialistai Ispanijoj, taip daro kai kurie Europos lyderiai. Bet ar jūs suprantate, kuo jūs rizikuojate?
Šarūnas Birutis: E, gerbiamas kolega, aš manau, kad jūs turėtumėt įsigilinti į siūlymą. Tai nėra siūlymas kažką paneigti ar kažką užgožti. Ir aš priminsiu 20-uosius metus ir ir ambasadoriaus Deivido Matulionio žodžius. Džiugu, kad pavyko su visais susitarti šiuo mūsų valstybei ir žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Tada buvo sudėti visi parašai, visi ir Merchelis Glukas, ir rabinas Abrahamas Grinbergas. Ir jisai kalbėjo jau rabinų tarybos vardu ir išreiškė padėką už mūsų jautrų požiūrį į tą klausimą. Todėl, nu, jūs neaštrinkit padėties, nes mes visada galėtumėm, jei kaip mes tą klausimą pastatysim, jeigu mes bandysim, reiškia, pasakyt, kad ten bus išniekinta, kad ten bus triukšmas, koncertai, kažkas tai tokio, taip, tada jūs teisus. Bet aš ypatingai akcentavau savo kalboje, kad šito būti negali ir mes turime gerbti, gerbti tą vietovę. Ir aš manau, kad dialogas, jeigu jis dar reikalingas po pateikimo, jūs, gerbiam Žygimantai, irgi galėtumėt prisidėt prie to dialogo, bet vis tiek mes turim turim gerbt savo praeitį ir ne tik savo, bet ir ir tautų, kurios gyveno čia Vilniuje šimtmečius.
Pirmininkas: Prieš suteikiant galimybę paklausti Simonui Kairiui, noriu nuo šoninio mikrofono suteikti žodį dėl vedimo tvarkos Ramūnui Vyžinui. Prašom. Gerbiami kolegos, šiandieną panevėžiečiai, lanko mus fotomenininkai. Paplokim, pasveikinkim. Klausia Simonas Kairys. Prašom.
Simonas Kairys: Ačiū labai už galimybę paklausti. Tai, gerbiamas pranešėjau, o jum ši iniciatyva neprimena Lukiškių aikštės įstatymo atsiradimo aplinkybes ir realybę tokią, kad tas įstatymas, na, yra nevykdomas. A, aš nesu šalininkas tokio įstatymo ir manau, kad jo tokio ir neturėjo būti, bet na irgi kažkas turėjo, nu, tarkim, gerų norų ir vytis, kad būtų ir sukilėlių žūties vieta, kad būtų įprasminta, laisvės kovos, daugybė kitų dalykų, bet, na, viskas yra kaip yra. Ir ar nemanot, kad silpniausia dalis ir gerus siekius kaip tik gali užgožti būtent tas visur kišimas Kongresų centro? Nes aš abejoju, kaip suderinta memorialinę funkciją žydų kapinės, kurios ten yra ir, na, verslo poreikius, verslo organizuojamas konferencijas ir panašiai. Aš net neįsivaizduoju tokio, na, verslo modelio gryninant tokius kongreso rūmus ir ir,
nu, tiesiog man atrodo, kad tai labai kiša koją a siekiams, jeigu jūs tokių turit a šitą objektą atgaivint.
Šarūnas Birutis: E, ačiū, gerbiamas Simonai. Iš tikrųjų yra toks klausimas ir ir todėl kalbėkime plačiau. Tai nėra kalba tik apie kongresų centrą. Tai yra kalba, nu, mes pavadinkim apie atgimimo atminties centrą. Taip, tai būtų ten diskusijos, galėtų būt kongresai, tikrai taip galėtų, bet mes turim begalę medžiagos apie mūsų atgimimą, filmuotos medžiagos labai daug. Mes neturim centro. Jeigu aš pasakysiu pavyzdį Gdanso, pavyzdžiui, reiškias solidarumo organizacija lenkų ten turi nuostabų centrą. Ten ir mes esame. Kur mūsų Baltijos kelias? Kur mūsų visas atgimimas, kur mūsų pradedantkokiais šešaisiais metais ir baigiant dabartin, kur yra mūsų visa tai? Tai čia ir yra vieta, nes lengviausia būtų vėl čia apsispręst ir nieko nedaryt. Pasakyt, žinot, ten jautru, ten, ten taip, ten viskas, nuleidžiam rankas ir nieko nedarom. Tam ir yra nutarimas, kad mes bendrai sutartumėm, kad darom, o po to, reiškia, turinį tikrai galima sudėt labai rimtą, labai gerą, įskaitant ir ir tas jautrius klausimus, apie kuriuos ir Žygis minėjo, ir kitus.
Pirmininkas: Klausia Artūras Zuokas. Prašom.
Artūras Zuokas: Dėkoju. Iš tikrųjų palaikau šią iniciatyvą ir man net keista girdėt čia politinius pareiškimus. Man būnant miesto vadovu, Hillary Clinton net kongreso rezoliuciją organizavo pasmerkiant Lietuvą ar Vilnių. Tačiau kai nuėjome prie realių kalbų su mokslo žmonėm, su įrodymais, viskas buvo rasta, sutarta ir buvo pritarta. Todėl tikrai siūlau pritarti. Bet klausimas mano yra apie tai, a, vyriausybėj šiuo metu svarstomas idėjos galbūt perduoti Vilniaus miesto savivaldybei? A, lygtai Vilniaus miesto savivaldybė po to negrįš atgal į tą pačią vyriausybę. ir sakys: “O dabar duokite pinigus jų rekonstrukcijai arba sutvarkymui ir turinio užpildymui, nes, na, vis tiek valstybės finansiniai pajėgumai ženkliai didesni ir juos permesti Vilniaus miesto savivaldybei, tai reikštų pasmerkti minėtus rūmus realiai žlugimui, nes jo vienintelė svarbiausia saugotina vertybė yra stogo konstrukcija. Jeigu jinai sugriūna, nebėra ką saugoti. Kaip galvojat?
Šarūnas Birutis: Ačiū, Artūrai. Nu, iš tikrųjų saugot yra ką. Yra mūsų atmintis. Aš, tai yra vieta, kuri turi, kaip sakant, tą daugelypę atmintį ir tai yra svarbiausia. Ir tai yra sostinės centras. Ta vieta negali jinai toliau būt apleista. Ir vėl lengviausia mum dabar nieko nedaryt, prabalsuot prieš, pasakyt, nes čia politikavimas, dar ką nors sugalvot, ką Žygis dabar vat pasiruošęs jau sakyt. Aš nežinau, bet jeigu mes kartu tą turinį sudėliotumėm, rimtą turinį, tai viskas būtų gerai. Ir aš tikrai nematau pavojų, nes ten niekas nieko nenori nei paniekt, nei paneigti, nei nei kažkaip tai įžeisti. Tuo labiau. Tai aš manau, kad tik Seimas ir yra pajėgus tai pradėti daryti. E, atrandant konsolidaciją visų politinių grupių.
Pirmininkas: Nuo šoninio mikrofono Žygimantas Pavilionis, bet prašom nediskutuoti, nepolimizuoti tik dėl vedimo tvarkos buvo paminėta.
Žygimantas Pavilionis: Tiesiog noriu konstatuoti ir įspėt daugumą, kad nebuvo derinta nei su Amerikos ambasada, nei su administracija, nei su žydų bendruomene. Pasekmės bus, būkite geri suprasti, kokiais laikais gyvename.
Pirmininkas: Na, bus matyt svarstymas, a, galimybė išsiaiškint tuos dalykus. Taigi, gerbiami kolegos, toliau klausia Vytautas Sinica. Prašom. Atsiprašau.
Vytautas Sinica: Sveiki. Labai dėkoju už jūsų iniciatyvą. Aš manau, kad ji yra labai reikalinga. ,A man tiesą sakant šotiravo Žygimanto Pavilionio tas toks tiesmukas apeliavimas į tai, kad gal mus čia JAV žydų bendruomenės reikia atsiklausti ar dar kažko. E, mano supratimu, yra įmanoma suderinti šioje istorinėje vietoje visas funkcijas. Sąjūdžio įamžinimo funkcija, konferencijų centro funkcija ir žydų atminties čia buvusių kapų pagerbimo funkcija. Tai aš tik noriu išsigryninti šitoj vietoj. Taip, ne. Ir gal yra kažkokios papildomos pastabos. Ar visi tie dalykai jūsų projekte ir jūsų akimis čia dera? Ar kažkas niekaip nederi?
Šarūnas Birutis: A, ačiū labai. Iš tikrųjų ir akcentai yra dedami, kad visos funkcijos turi būt suderinamos ir ir koncertų apie koncertus mes nekalbam. Tai tai yra atgimimo centras. Tuo labiau, kad tai ir žydų atgimimo centras, nes mes, nu, žydų bendruomenės, nes mes žinom sovietmečiu, reiškia, kaip buvo elgiamasi su istorine atmintimi žydų tautos. Tai taip, kad irgi būtų labai svarbu, bet užtikrintas ir lankomumas, ir dėmesys būtų. O dar kartą grįšiu prie to, kad tikrai, reiškia, po pateikimo galima suderinti su visais, nes projektas būtų apie tai, ką mes visi daugumą suprantame ir kaip dauguma Lietuvos žmonių norėtų matyti įprasmintą šitą pastatą ir tą vietovę.
Pirmininkas: Liko beveik tik pusė minutės. Paskutiniajam suteikiamas žodis paklausti Valdas Rakutis. Prašom.
Vytautas Rakutis: Gerbiamas pranešėjau, turiu įpareigojimą iš savo rinkėjų paprašyti, kad naujajam komplekse rastų vietos pavadinimas sporto rūmai, nes būtent tokiu pavadinimu reiškia jisai yra išlikęs tautos atminty. Tai nemanau, kad jis turėtų figūruot pavadinime, bet tą mintį aš esu įpareigotas jums perduoti ir manau, kad tai yra svarbu. Dėkui.
Šarūnas Birutis: Ačiū, kolega. Iš tikrųjų aš nesu nei įgaliotas, nei įpareigotas kokių apie kokius tai pavadinimu. Mes visi galime tai spręsti, kur tai ten skliausteliuose ar kaip galėtų būti, bet be abejo, kad tai nebūtų sporto rūmai. Tai matyt apie tai mes visi suprantame.
Pirmininkas: Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi ir dėl balsavimo motyvų pageidauja pasakyti motyvai už Vytautą Sinicą. Prašom.
Vytautas Sinica: Tai iš tikrųjų visus kviečiu palaikyti šitą projektą. Laikau jį ir drąsiu, ir savalaikiu, reikalingu. Buvo įkvepianti susimąstyti Simono Kairio pastaba, palyginusi su Lukiščio aikštės situacija, nes čia yra labai panaši situacija. Būtų normalu, teisinga ir protinga, kad Vilniaus miesto valdžia pasirūpintų šita vieta ir jos įamžinimu pagal mūsų tautos ir nacionalinius interesus. Bet taip neatsitinka. Ir kada ypatingai svarbiems objektams taip neatsitinka ir savivaldybė nepasirūpina, tada tenka įsikišti parlamentui ir gimsta tokios nenatūralios situacijos. Tai dabar yra labai protinga ir gerai, kad Šarūnas Birutis atėjo su šituo pasiūlymu ir visgi nori išspręsti, nes dirbtinė problema yra sukurta. Aš nežinau kurių organizacijų, galbūt užsienyje, galbūt iš dalies ir Lietuvoje, bet pakankamai dirbtinė, nes yra aiškiai dokumentuoti faktai, kuriuos čia ir pranešėjas pristatė apie tai, kad prieš daugiau negu dešimtmetį buvo viskas sutarta su žydų bendruomene tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Buvo jiems priimtinas tas projektas, apie kurį dabar kalbam. Ir buvo akivaizdu jau tada, kad yra įmanoma suderinti tiek įveiklinimą šito pastato, kuris jau stovi. Reikia pabrėžti ne ant kapų, o šalia kapų. E, tiek ir pagarbą ten buvusiems žydų kapams. Visi tie dalykai yra suderinami ir mes turim eiti tuo keliu, kad jie būtų suderinami. Ir tas kelias turėti ten ir konferencijų centrą, ir Sąjūdžio įamžinimą, ir, na, neabejoju, kad rastume formą ir žydų kapų įamžinimui yra pats protingiausias kelias. Tai yra kompromiso kelias. Ir tie, kas stoja piėstų prieš kompromisą, reikalauja, kad būtų tik viena kažkas iš tų dalykų. Ir dargi paminant pirmiausia, tai aišku tikriausiai sąjūdžio įamžinimo klausimą, tai na turim patys sau atsakyti tada ko siekia tokia pozicija ir ar jinai mums padeda suderinti tikslus ar ne. Tai šiandien tai, kas čia yra pasiūlyta, yra labai nuosaiku, labai subalansuota, labai teisinga ir tikrai reikalinga palaikyti.
Pirmininkas: Motyvai prieš Ingrida Šimonytė, prašom.
Ingrida Šimonytė: Ačiū labai. Na, jeigu prieš tai kalbėjęs kalbėtojas pasirinko meluoti, tai kas gi gali jam sutrukdyti tai daryti? Tai aš norėčiau priminti, kad nepaisant to, jog su dalimi žydų bendruomenių buvo susitarta dėl vadinamojo konferencijų centro projekto, tai nereiškia toli gražu visuotinio susitarimo. Tie žmonės, kurie yra Seime seniau negu jūs, labai puikiai žino, kokia konfliktiška buvo tai situacija, kiek buvo prieštaravimų iš Amerikos žydų bendruomenės, kur, beje, yra didžioji dalis palikuonių tų Lietuvos žydų, kurie buvo buvo laidojami tose kapinėse ir taip toliau ir panašiai. Ir todėl buvo ieškoma kompromiso, buvo dirbamas didžiulis darbas ir tas kompromisas buvo rastas. Ir kai jūs kalbate apie tai, kad kažkas ten kažkaip sąjūdžio istorijos nenori prisimint ar kitų dalykų, aš manau, kad, na, jūs tiesiog sąmoningai klaidina. Tai jūsų yra politinė laikysena, jūs tai pasirinkote. Argi aš jum galiu uždrausti? Bet tai yra netiesa. Ir ta koncepcija, kuri buvo paruošta, labai sunkiai suderinta su žmonėmis labai skirtingų nuomonių, nuo tų, kurie mano, kad ten gali vykti diskotekos, iki tų, kurie mano, kad reikia, jog tas pastatas tiesiog sugriūtų, nes bet kokia bet kokie darbai toje teritorijoje būtų šventvagystė. Ir galima buvo eiti toliau tiesiog skelbti konkursą meninį šitos idėjos išpildymui, bet, na, jūs nusprendėte, kad jūs norite dar kartą atsidaryti visą šitą konfliktą su visom, taip sakant, naujai beprasidedančiom diskusijom. Žinoma, aš negaliu jums šito uždrausti. Čia yra jūsų pasirinkimas. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad tokie dalykai turi geopolitines pasekmes. Jūs gal šito nematot, gal jum tai yra neakivaizdu, bet jie turi ir turės geopolitines pasekmes. Tai tikiuosi, kad jūs jas įsivertinot. O šiandien siūlyčiau susilaikyti ir nebalsuoti už šitą nutarimo projektą.
Pirmininkas: Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvo. Gerbiami kolegos, prašau pasiruošti. Balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tolesnio panaudojimo projektui? Prašom balsuoti. Užsiregistravo 90, balsavo 88, už 68, prieš keturi, susilaikė 16. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. A, turėtume apsispręsti dėl komitetų. Siūlomas yra pagrindinis komitetas kultūros komitetas. Ar galime dėl pagrindinio komiteto, kultūros komiteto, apsispręsti bendru sutarimu? Dėkoju, apsispręsta dėl papildomų komitetų. Aš manau, yra pasiūlymai. Tai nuo šoninio mikrofono pirmiausia Simonas Kairys. Prašom.
Simonas Kairys: Tai, gerbiamas pirmininkaujanti, aš ne dėl komitetų, o tikrai šitas klausimas, jį ir šiaip įgali vyriausybė yra svarstyti, priimti sprendimus kartu su Kultūros ministerija dėl paskelbimo valstybės svarbių objektu ir panašiai. Tą visą esam praėję praėjusią kadenciją, bet kadangi šią kadencija yra tokia labai bloga mada atėjusi, yra gerų idėjų, bet apie finansavimą niekada nekalbama ir vis žvalgomasi kažkur į praeitus laikotarpius nesuprantant, kad reikės lėšų. Tai lėšų tikrai reikės ir čia yra būtina vyriausybės išvada ir vyriausybės įsitraukimas. Todėl prašau vyriausybės išvados šitam klausimui.
Pirmininkas: Tai buvo replika po balsavimo. Plius pasiūlymas prašyti vyriausybės išvados. Apsispręsime, kada išspręsime dėl komiteto ir dėl svarstymo datos dėl vyriausybės išvados. Algirdas, atsiprašau, eilės tvarka. Arvydas Anušauskas nuo šoninio mikrofono. Prašom.
Arvydas Anušauskas: Gerbiami kolegos, na, vieną pusę mes praleidžiam, nors, e, gerbiamas Zuokas paminėjo, kad čia vienintelė saugoma konstrukcija yra vantinė, vantinis stogas, bet priminsiu, daugiau kaip prieš dešimtmetį perdavus šiuos rūmus, jei neklystu, turto bankui, bet kokiu atveju valstybės institucijai nebuvo užtikrinta paveldosaugos objektų apsaug auga. Vidiniai dizaino elementai išgrobstyti, išvogti, jokių bylų nėra. Tai yra ne tik kvantinė konstrukcija. Rūmai iš principo buvo viduje apiplėšti, išnešiota viskas ir jokių atsakomybių nėra. Tai šitoj vietoj mes per dešimtmetį jokių realių sprendimų nepriimam. Ir šiuo atveju nutarime visiškai pritariu, nėra kalbama nei apie apsaugą, nei apie pinigus, tai manyčiau, kad jį tikrai reikėtų rimtai papildyti.
Pirmininkas: Tai buvo replika po balsavimo ir tikiuosi Žygimantas Pavilionis dėl komiteto. Prašom.
Žygimantas Pavilionis: Ir kadangi tokių jautrių klausimų tikrai nebuvo tartasi su mūsų sąjungininkais, e, tai gali turėt labai rimtų geopolitinių pasekmių. Man labai gaila už tą nykštį, kurį jūs pakėlėt nesuprasdami to. Labai prašau jūsų apsvarstyti jį užsienio reikalų komitete kaip papildomamą. Tai gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu šiam pasiūlymui užsienio reikalų komitetą paskirti papildomų pritarti?
Pirmininkas: Nėra prieštaraujančių. Siūlymas balsuoti. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo. Pasiruošiam. Balsuojame. Balsavo 94, už 33, prieš 44, susilaikė 17. pasiūlymui skirti papildomų komitetų. Užsienio reikalų komitetą nepritarta ir dėl vedimo tvarkos ar dėl komiteto pasiūlymo. Algirdas Butkevičius nuo šoninio mikrofono.
Algirdas Butkevičius: Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš truputį dėl tam tikros vykstančios spekuliacijos. Dėl šito objektome buvo suderinta su pasaulio žydų bendruomenės lyderiais. Taip pat buvo pasirašytas ir dokumentas tiesiog apibrėžiant, kaip turėtų atrodyt nauji kongreso rūmai. Daugiausia buvo kalbama apie kongreso rūmus, kur galima daryt tam tikras rekonstrukcijas. Taip pat teko lankytis JAV tuo metu su viceprezidentu Baidenu susitikt su žydų bendruomenės atstovais, kurie buvo atvykę ir į Lietuvą ir visi klausimai buvo suderinti ir metais nueinančiai vyriausybėj buvo paskyrus 10 milijonų eurų to pastato rekonstrukcijai. Jokių… prieštaravimai gal ir vyko iš tam tikrų pavienių atskirų žmonių. Ačiū.
Pirmininkas: Na, čia taip pat buvo replika po balsavimo. Dėl komiteto mes apsisprendėme, ar galime svarstymo datą nustatyti 2026j metų birželio 11 dią bendru sutarimu. Dėkoju. nėra prieštaraujančių ir grįžtame prie Simono Kairio pasiūlymo prašyti vyriausybės išvados dėl šio projekto. Aš siūlyčiau čia pasiruošti ir balsuojame. Ar prašome vyriausybės išvados ar ne. Prašom balsuoti. Balsavo 92 Seimo nariai, už 33, prieš 40, susilaikė 19. nepritarta pasiūlymui. Replika po balsavimo. Simonas Kairys nuo šoninio mikrofono. Prašom.
Simonas Kairys: Ačiū. Na, tai pirmiausia turbūt norisi perduot linkėjimus Vilniaus merui Valdui Benkunskui, nes šitam nutarime yra aiškiai apeliacija į savivaldybę, turbūt jos biudžetą ir naštą savivaldybei. Ir kitas dalykas, na, tiesiog yra daug svarbių projektų tokių kaip tas pats nacionalinis stadionas, nacionalinė koncertų salė, Gedimino kalnas ir panašiai. Klaipėdos paštas ir objektas ne Vilniui, bet irgi labai svarbus, kuriam yra lygiai nulis lėšų numatyta šito Seimo daugumos. Ir vis, kaip ir minėjau, bandoma žvalgstytis kažkur atgal, nesuprantant, kad kiekvienas, kad ir geras darbas, kad ir, na, reikalinga iniciatyva kainuoja ir dabar, na, neduoti šio klausimo įvertinti vyriausybei, tai iš tikrųjų yra, na, labai neatsakinga, nes turbūt kitų metų biudžete mes vėl nieko nerasim kalbant apie šį klausimą. A, tik, na, būsim užsiėmę įvairių studijų, konkursų, organizavimų, kas jau yra įvykę. praėjusią kadenciją tai yra įvykę ir man atrodo užsiimsim tiesiog pertekliniu ir nerealiu darbu be rezultatų.
Pirmininkas: Replika po balsavimo. Ignas Vegelė, prašom.
Ignas Vegelė: Tai mieli kolegos, nekeliamas klausimas apie finansavimą. Nereikia kol kas šitame pagal šį nutarimą valstybės biudžeto lėšų. Dėl to klausimas apie vyriausybės išvadą apskritai neturėtų kilti. O kad yra suderinta su pasaulio žydų bendruomene dar projekto prieš statybos leidimą, tai tas yra visiem aišku turbūt ir turbūt suderinta net ir su Kuba, gerbiamas Pavilioni su jūs ten turit gerų kontaktų. Šiandien Seime neatkalbėjo 10 minučių Kubas opozicijos atstovas. Tai kolegos, nedarykim čia komedijų iš labai paprasto klausimo. Vienintelis, kas yra turbūt opozicija teisi, yra, kad tai turėjo būt rezoliucijos forma, o ne nutarimo, nes tai teisiškai nutarimas kertasi su vyriausybės funkcijom.
Chapter 5 1-10 • Akcinių bendrovių įstaty… XVP-1425 [PATEIKIMAS]
Klausimo svarstymas baigtas.